Kurį bišofitą pasirinkti?

Labai dažnai bišofitas yra painiojamas su jūros druska arba Negyvosios jūros druska. Tačiau pagal savo sudėtį jis pranoksta šiuos analogais laikomus preparatus, tai unikalus mineralas.

 

Bišofito istorija

 

Apie bišofito egzistavimą mokslininkai sužinojo prieš daugiau nei 50 metų, kada Vokietijoje buvo aptikta pirmoji bišofito radimo vieta. Šis mineralas labai lengvai tirpsta vandenyje, kuris buvo naudojamas magnio druskos gavybai. Šio skysčio, kuriame buvo daug ištirpusio bišofito iš pradžių naudodavo techniniams tikslams, darbininkai juo plaudavosi rankas ir buvo pastebėta, kad vis rečiau šiuos žmones, kurie dirbo sunkų darbą ėmė varginti sąnarių skausmai.

 

Mokslininkų keltos hipotezės, kad bišofitas gydo uždegimus ir veikia nuskausminančiai pasitvirtino. Nors tai sudomino gydytojus, tačiau dėl savo unikalumo ir retumo nebuvo galima masiškai naudoti. Vėliau šis mineralas buvo surastas ir Ukrainoje, Poltavos regione ir apie 1980 metus jis buvo kliniškai patikrintas ir skirtas naudoti sanatorijose.

 

Žinoma keletas bišofito  išgavimo vietų. Dėl ko skiriasi ir sudėtis. Viena svarbiausių įtakų mineralui yra iškasimo gylis.

 

 

Kaip veikia bišofitas?

 

Mikroelementai ir jų junginiai, kurie įeina į bišofito sudėtį yra suformuoti gamtos ir lengvai įsisavinami. Šio mineralo sudėtyje didelis kiekis magnio, gausu kitų mineralų, todėl bišofitas turi plačias gydomąsias ir profilaktines savybes.

Magnio pasisavinimas vyksta per burnos gleivinę, virškinamąjį traktą, odą. Greičiausias efektas papildyti organizmą magniu – per odą. Gydomosios aplikacijos, kompresai, bišofito vonios ir vonelės ypač efektyvios gydant judamojo aparato sutrikimus.

 

Siekiant susigražinti ramų miegą, sumažinti dienos įtampą, gali pagelbėti šilta vonia su bišofito kristalų koncentratu.

Kojų kraujotakai, podagrai gydyti gali būti atliekamos vonelės su bišofitu arba įtrinimai su bišofito geliu.